Recently, Atlanta’s Lithuanian Community member Giedrius Stankevičius and his family were featured in a “Draugas” article.  Since 2002, Giedrius and his wife Šarūne have been active members of the community, most recently organizing Atlanta’s first Lithuanian Folk Dance Ensemble, “Jievaras,” which he continues to direct.  In July of 2016, the group participated in the XV Lithuanian Folk Dance Festival in Baltimore, MD.

---

Draugas. 2016 spalio 4, antradienis

Giedrius Stankevičius

,,Manau, žmogus natūraliai nori būti kažkuo unikalus”

Su Giedrium ir jo žmona Šarūne susipažinom prieš keletą metų Atlantoje, kur vyko JAV LB Tarybos sesija. Jie buvo vienitų, kurie prisidėjo prie sesijos organizavimo. Pamenu, po smagaus sesijos dalyvių susipažinimo vakaro dar ilgokai šnekučiavomės su Šarūne ir Giedriumi – kalbos ir bendrų įdomių temų nepritrūkom. Tad šiemet susitikę Šokių šventėje Baltimorėje, kur šoko ne tik jie, bet ir jų vyresnėlė Gabija, bendravom lyg seni geri pažįstami. Iš mūsų pokalbių supra tau, kad šiai šeimai yra labai svarbi lietuvybė, mūsų kalbos, tradicijų išsau gojimas. O neseniai sužinojusi, kad Giedrius yra pakviestas dirbti į JAV LB Švietimo tarybą, nusprendžiau pakalbinti jį ir pasišnekėti ne tik apie šokius, lietuvišką švietimą, bet ir apie kitus mums visiems rūpimus dalykus.   -Loreta Timukienė

Papasakok apie save, savo šeimą.

Gimiau Kaune, užaugau Mažeikiuose. Vėliau baigiau Kauno technologijos universitetą, kuriame apsigyniau daktaro laipsnį. Kaune sukūriau šeimą, žmona Šarūnė – kaunietė, auginame dvi dukras – abiturientę Gabiją ir antrokę Ugnę.

Ar seniai Amerikoje? Ką dirbi? Kaip sekėsi pritapti tau ir jūsų šeimai šioje šalyje

Į JAV su šeima atvykau 2002 metais, apsigyvenom Atlantoje, čia gyvenam iki šiol. Kaip ir daugumai emigrantų, iš pradžių teko išbandyti įvairius darbus. Nuo 2004 vasaros pra dėjau dirbti įmonėje ,,Bluewave Computing” IT inžinieriumi. Prieš metus įmonė susijungė su kitomis dvie jomis ir pasivadino ,,Onepath”, naujoje įmonėje dirbu IT Operacijų vykdomuoju direktoriumi (Operations Manager). Pritapti Amerikoje buvo tikrai nelengva. Keletą metų kamavo nostalgija ir dvejonės, ar teisingai pasielgėm, atvykdami į šią šalį. Tačiau žmonių geranoriškumas, galimybė pradėti savo verslą, draugiška Atlantos Lietuvių Bendruomenė pamažu išsklaidė tas dvejones.

Net trys jūsų šeimos žmonės aktyviai įsijungė į Atlantos lietuvių šokėjų būrį, dalyvavote XV tautinių šokių šventėje Baltimorėje – iš kur pomėgis šokti, ar užtenka laiko šiam užsiėmimui?

Šokis mūsų šeimoje tikrai nesvetimas. Lietuvoje šokau nuo 5erių metų amžiaus, Mažeikiuose baigiau choreografijos mokyklą. Žmona Šarūnė taip pat jaunystėje šoko grupėje „Malūnėlis” Kaune, susipažinom abu „Rasos” ansamblyje Kaune. Galima sakyti, kad šokių dėka sukūrėme šeimą.

Kadangi abu turėjom nemažai patirties ir šokių šventėje Bostone pajutom, koks yra geras jausmas suktis šokio sūkuryje su kitais lietuviais, nusprendėm įkurti Atlantoje lietuvių tautinių šokių grupę „Jievaras”. Ir vyresniąją dukrą Gabiją prikalbinom šokti kartu. Ji šokyje – ne naujokė, prieš tai šoko modernaus šokio grupėje, tad persijungti prie lietuviško tautinio šokio jai nebuvo itin sunku. Laiko stengiamės rasti,  „Jievaras” repetuoja kartą per savaitę.  Didesnė problema – rasti patalpas repeticijoms. Mūsų nedidelė bendruomenė savų patalpų neturi, tenka nuomotis, bet labai skųstis negalim. Viena vietinė šokių studija mus mielai priima, tikimės, kad ir toliau sėkmingai su jais bendradarbiausim.

 Ką be šokių mėgsta veikti jūsų šauni šeimyna?

Trumpos kelionės savaitgaliais yra vienas iš maloniausių užsiėmi mų. Bent pora kartų per metus vykstame iškylauti prie kurio nors iš daugelio ežerų Georgia valstijoje. Taip pat labai mėgstame koncertus. Jei nenueinam į koncertą bent kartą į mėnesį, tai  ėnuo būna nelabai nusisekęs. Taip pat mėgstame semtis įkvėpimo iš įvairių kulinarinių ir namų dizaino laidų per TV.

Kada įsitraukei į Lietuvių Bendruomenės veiklą?

Į Lietuvių Bendruomenės veiklą įsitraukiau beveik iškart atvykęs į JAV. Keletą metų buvau Atlantos Lietuvių Bendruomenės valdybos nariu, vienerius metus buvau išrinktas kopirmininku. Nemažai prisidėjau prie internetinės svetainės kūrimo, kurią iki šiol administruoju.

Sutikai dalyvauti JAV LB Švietimo tarybos veikloje – kokius darbus planuoji, ar teko anksčiau ką nors panašaus dirbti?

Kažkada teko dėstytojauti Kauno technologijos universitete. O su kokiais iššūkiais ir sunkumais susiduria lietuviškos mokyklos JAV, matau per mūsų, Atlantos, lietuviškos mokyklos „Saulė” prizmę.  Žmona Šarūnė prisidėjo prie jos kūrimo, ne vienerius metus joje mokytojavo, todėl manau, kad tą „virtuvę” pažįstu neblogai. Dabar susipažįstu su JAV LB Švietimo tarybos tikslais, struktūra. Konkrečių darbų kol kas nesu numatęs – pirma reikia susipažinti su žmonėmis, su kuriais teks dirbti vienoje komandoje, sužinoti, su kokiais sunkumais ar problemomis jiems tenka susidurti, kokius tikslus kelia JAV LB Krašto valdyba, o tada ir apie veiksmų planą pagalvosiu.

JAV LB ragina užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius aktyviai dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose. Kaip manai, ką reikia daryti, kad užsienyje gyve nantys lietuviai nenusigręžtų nuo Lietuvos, skiepytų lietuvybę savo vaikams, dalyvautų inkimuose?

Aš, žinoma, pritariu tam, deja, priėmus JAV pilietybę ir automa tiškai netekus Lietuvos pilietybės, tai nebetenka prasmės.

Manau, kad supratimas, kodėl reikia išlaikyti lietuvybę, ateina da lyvaujant kokiame nors nemažame lietuviškame renginyje JAV. Tai ne būtinai turi būti dainų ar šokių šventės. Pakanka ir vietinės bendruomenės organizuojamų Joninių ar Kalėdų šventės. Manau, kad žmogus natūraliai nori būti kažkuo unikalus. Gyvenant JAV ir būnant lietuviu, tam daug pastangų nereikia. Esu ne vieną kartą iš bendradarbių girdėjęs, kad aš turėčiau jaustis tikrai laimingas ir ypatingas, nes turiu unikalų kultūrinį bagažą, kalbu šeimoje lietuviškai,  palaikau lietuviškas tradicijas. Visa tai norisi perduoti ir vaikams. Yra skaudu matyti šeimas, kuriose vaikai visiškai nebekalba lietuviškai. Žinoma, kiekvienas turi savų priežasčių, bet kam atimti iš vaikų nemažą dalį lietuvybės, kuria patys taip didžiuojamės?

Kaip Lietuva galėtų ir turėtų išspręst dvigubos pilietybės klausimą?

Dvigubos pilietybės klausimas yra svarbus kaip niekada. Spręsti jį reikia priimant tam tikrus įstatymus, tik reikia  politinės valios. Aš esu už tai, kad žmogus galėtų išlaikyti Lietuvos pilietybę priimdamas kitos šalies pilietybę. JAV pilietybės įstatymas interpretuojamas įvairiai. Mano supratimu, jis nedraudžia turėti kitos šalies pilietybės – tapdamas JAV piliečiu pasižadi būti lojalus šiai šaliai, o tai nereiškia, kad turi atsisakyti turimos pilietybės. Lietuvoje girdėjau įvairių nuomonių. Viena iš jų, esą išeiviai, kurie yra Lietuvos piliečiai ir turi teisę balsuoti, vis tik neturėtų rinkti savo atstovo Seime, nes žmogus negyvendamas Lietuvoje neturėtų spręsti klausimų, kurie svarbūs Lietuvos gyventojams. Manau, kad tai labai siauras požiūris. Šiuo metu už renkamą narį balsuoja tiek išeiviai, tiek Lietuvos gyventojai vienoje apygardoje! Argi tai ne absurdiška situacija? Tuo labiau, kad po rinkimų tas Seimo narys daugiau atstovauja vietinių rinkėjų interesams, pamiršdamas išeivius.

Tavo nuomone, kokios prie žastys verčia mus emigruoti?

Ekonominės priežastys ir neužtikrintumas dėl rytojaus.

Ar galvojate kada nors grįžti gyventi į Lietuvą?

Kol kas tokių minčių nepuoselėjam, bet, kaip sakoma, „Niekada nesakyk niekada”…

Neseniai  su šeima buvote trumpam sugrįžę į Lietuvą – kokius pasikeitimus matai, kokią įsivaizduoji Lietuvos ateitį?

Į Lietuvą išsiruošėm iš karto po Šokių šventės, dar apimti tos geros nuotaikos ir euforijos. Džiaugiuosi, kad tokia nuotaika lydėjo visos kelionės metu. Smagu matyti sutvarkytus miestus, gyvenvietes. Labai maloniai nustebino Telšiai – jaukus, fantastiškai sutvarkytas miestas. Kauno senamiestis visada buvo viena iš mano mėgstamiausių vietų Lietuvoje. Labai smagu buvo pamatyti lankytojų perpildytus restoranus ir kavines tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Nustebino muziejai, kuriuos aplankėme – ekspozicijos atnaujintos, nenuobodžios, svarbiausia, kad patiko vaikams. Didelį įspūdį paliko išvyka, kurios metu aplankėme Panemunės miestelius ir pilis, kurią vainikavo apsilankymas skulptoriaus Vinco Grybo muziejuje Jurbarke. Mane gana sunku nustebinti, bet tai, ką pamatėm ir sužinojom, paliko neišdildomą įspūdį. Jei kada važiuosit prošalį – būtinai aplankykite, nenusivilsit!

Svajonės, planai?

Šiuo metu planuose yra išlaikyti ,,Jievaro” grupę, stengtis, kad šokėjai neišsiskirstytų. Turime su planavę kitų metų pasirodymus, mokysimės naujus šokius. Didžiausia svajonė yra dalyvauti Dainų ir šokių šventėje Lietuvoje 2018 metais.

Ačiū už pokalbį, sėkmės visai šauniai jūsų šeimynai!

Kalbėjosi Loreta Timukienė

Draugo straipsnį PDF